pajausti

pajausti
1 pajaũsti, pajaũčia, pàjautė tr. 1. FT jausmais pajusti, suvokti: Kaip gera, kai brolišką petį pajauti! sp. Marė pajautė, jog padarė blogai . Nepamatomas, nepajaučiamas, neprisekamas SD174. Ar pàjautėt orą (įleidus šviežio)? Vlkv. Aš tik pàjaučiau, kas čia man tep skauda Rdm. Kad duosiu per ausį – rytoj pajausi! Lnkv. Pajautėm vartą (sargą) ateinant, tai mes smukom nuo tų medžių SI382. Ji pajautė baisiausį skaudėjimą BsPIV45. Daiktu vadinas vis tas, kas yra pajautamu kūnu ar protu numanomu S.Dauk. Mes girdim ... irgi pajaučiam 98. | refl.: Jis pasijautė kaip namie esąs . Onutė pasijautė save kitoniška, neg buvo V.Piet. Visumet reikia pasijaũsti iš anksto Up. Kad būčio pasijautęs, kad sukro nėr, būčio nupirkęs, mieste būdamas Šts. 2. M patirti, sužinoti: Kur pajaučiu bankietėlį, per laukelį kiūtinu (d.) Ul. 3. užjausti, paguosti: Nėr kam mane seną pajausti Bt. Kas pajaũs, kas žodeliu prakalbins?! Bt. Jo tragingą klotį žmonės giliai pajautė LTII230. Nepajauč mane tėvs, nei mamužė, pajauč, pajauč jauna mergelė TDrVII3. Neketinai bausti, ketinai pajausti, ant rankužėlių nešiot RD160. Tas žinos, kai pajaũsti, kuomet ir kai pabausti LB47. Aš pats būsiu ir pajausiu savo mergužaitę D108. Motinos nė tam kartuo vaikas nepajauta, nepavaduo[ja] darbūse Dr. Ana pajaũčia nušalusį, pavargusį, keleivį ir duoda jam ėsti J. Nupuolusiemus pajaũst ir pagailėtis DP150. 4. prk. pavalgydinti, papenėti, pašerti: Kad žmogų pajaũsi, ir ans geriau darbuosis Šts. Nepàjautė, nepavaišino Lk. Pajausk tu tą gyvolaitį – matai, koks papūręs (liesas) Plt. Pajaũsk arklį, jaučius (geriau pašerk pasigailėjęs) J.Jabl(Als). Neturiu kuo pajausti ožkos: nėr paplavų, nūskutų Ggr. 5. refl. apsirūpinti, pasidaryti atsargas: O kaip su žibalais? Musėt buvot pasijautę? Šts. 6. refl.: Ana pasijautė (= pradėjo vogti) J. \ jausti; apjausti; atjausti; įjausti; išjausti; nujausti; pajausti; perjausti; prajausti; prijausti; sujaūsti; užjausti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужна курсовая?

Look at other dictionaries:

  • pajausti — pajaũsti vksm. Àš grei̇̃t pàjaučiau pašnekõvų palankùmą …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • atjausti — 1 atjaũsti, atjaũčia (àtjaučia), àtjautė tr. 1. jausti, pajausti, justi: [Bėdas] kūnas tuojau atjaučia ir serga Blv. [Vokiečiai] vokiškai atjaučia ir vokiškai elgiasi prš. 2. nujausti, numanyti: Mano širdis àtjaučia [nelaimę] Lp. Kodėl gi… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • perjausti — 1 perjausti tr. perdėm pajausti, pergyventi: Grįžta paprastas, kasdieninis, bet kūrybiškai perjaustas ir meniškai apdailintas žodis K.Kors. Vaikas omine perjaučia kitą ir visiškai teisingai jį įvertina Vaižg. Liaudies paveikslų siužetai meno… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • prajausti — 1 prajaũsti, prajaũčia (pràjaučia), pràjautė tr. 1. pajausti: Vos tik pakilo iš ligos, kai prajaučiamas kirtis užgavo jį rš. Tėvą prajautė daug aiškiau negu pirma HO. 2. M nujausti, numanyti: Prajautė, kad taip bus Lnkv. Lapė pabėgo, nelaimę… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • prijausti — 1 prijaũsti, prijaũčia, prìjautė tr. 1. pajausti, pajusti: Jaũste prijaũčia (prisijaũčia) ana (merga) kliautinga ėsanti J. | refl.: Prisijaučiąs SD37. Kaltės neprisijautė (= nesujautė) V.Kudir. Ne tiktai girdim apie karus, bet ir būtinai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • sujaūsti — 1 sujaūsti, sujaũčia (sùjaučia), sùjautė 1. tr. pajausti, pajusti: Nė nesujautė, kap kepterė[jo] an žemės ir apalpo Vlk. Jauni broleliai nekalbės, seni tėveliai nesujaus (d.) Srj. Ir sujautė, lyg būtų jam kas širdį įdūręs LzP. Atdarykit… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • įjausti — 1 įjaũsti, įjaũčia, į̃jautė 1. tr. įstengti jausti; pajausti: Balse įjauti skalsų virbėjimą rš. 2. refl. FT įsigilinti, įsigyventi jausmais: Reikia gerai įsijausti į Janulio išgyvenimus rš. Tumas Vaižgantas norėjo įsijausti į kiekvieną… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apjausti — 1 apjaũsti, apjaũčia, àpjautė tr. nujausti, numanyti: Traukia tenai, kame apjaučia būrį laukinių [dramblių] Blv. Daugiau dainų neapjaučiù, t. y. nemoku J. | refl.: Apžadas padarytas be apmąstymo ir neapsijaučiant (nesąmoningai) srš. jausti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atjusti — 2 atjùsti tr. pajusti, pajausti: Atjusi (atkentėsi) parejęs namo, kad pašalai kojas Šts. Atjusi senatvė[je] savo šnapšę, jaunystė[je] gertą Skdv. justi; apjusti; atjusti; dajusti; įjusti; nujusti; pajusti; prajust …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išjausti — 1 išjaũsti, išjaũčia (ìšjaučia), ìšjautė tr. išgyventi jausmais: Ištisos Europos tautos giliai išjaustais širdingais žodžiais, dainom ir sakmėm šlovina savo išlaisvintojos – Tarybinės Armijos karius (sov.) sp. Niekur dar tokios atrakcijos… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”